- plukdinti
- plukdìnti, -ìna, -ìno K, J; N
1. žr. plukdyti 1: Plukdìno medžius Nemanu Vn.
2. žr. plukdyti 3: ^ Gyvenimas ir plukdina, ir skandina KrvP.
3. žr. plukdyti 5: Atvedė kareivius pas Nemuną, plukdìno Skr.
◊ ãšaras plukdìnti virkdyti: Jeigu neaprinkai, kam mane vargini, gailias ašarėles kasdieną plukdini? LTR(Kb).\ plukdinti; išplukdinti; nuplukdinti; priplukdinti
Dictionary of the Lithuanian Language.